1. Žemos temperatūros aplinkoje
1.1 Stabili fizinė būsena
Esant daug žemesnei nei lydymosi temperatūrai, karšto lydalo verpalai paprastai išlieka kietos būsenos, kurių fizinės savybės yra gana stabilios. Jo pluošto morfologija nesikeičia ir gali išlaikyti pirmines mechanines savybes, tokias kaip stiprumas ir elastingumas. Pavyzdžiui, įprastoje kambario temperatūroje (dažniausiai 15 - 30 laipsnis) jį galima laikyti, transportuoti ir apdoroti tekstilės gamyboje kaip įprastus verpalus.
1.2 Nepakitusios cheminės savybės
Cheminiu požiūriu karšto lydalo verpalų cheminiai ryšiai yra gana stabilūs žemos temperatūros aplinkoje. Jis nevyksta cheminių reakcijų, tokių kaip oksidacija ir skilimas dėl temperatūros. Tai leidžia ilgą laiką išlaikyti savo cheminę sudėtį be gedimo.
2. Artėjant prie lydymosi temperatūros temperatūros
2.1 Prasideda minkštinimas
Temperatūrai palaipsniui artėjant prie karšto lydalo verpalų lydymosi temperatūros, jis pradeda minkštėti. Tai yra laipsniškas procesas, o specifinė minkštėjimo temperatūra skiriasi priklausomai nuo tokių veiksnių kaip karšto lydalo verpalų sudėtis ir gamybos procesas. Pavyzdžiui, paprasti poliesterio karšto lydalo verpalai, artėjant prie 250 - 260 laipsnio, palaipsniui praranda savo pradinį standumą. Šiame etape sumažėja trintis tarp jo pluoštų ir pagerėja verpalų apdirbamumas. Pavyzdžiui, kai kuriuose procesuose, kuriuose reikia formuoti arba surišti siūlą, ši savybė gali būti panaudota.
2.2 Pradinis lipnumas
Atsiradus minkštėjimui, pradeda atsirasti karšto lydalo verpalų lipnumas. Jis gali prilipti prie kitų medžiagų, su kuriomis liečiasi, paviršiaus, o sukibimo stiprumas padidės toliau kylant temperatūrai. Dėl šios savybės karšto lydalo verpalai yra naudingi tekstilės pramonėje audinių klijavimui, pavyzdžiui, gaminant kompozicinius audinius arba klijuojant drabužių pamušalus.
3. Pasiekus lydymosi tašką ir aukščiau
3.1 Visiškas lydymas
Kai temperatūra pasiekia karšto lydalo verpalų lydymosi tašką, jis pasikeičia iš kietos būsenos į skystą. Tai yra fazinio perėjimo procesas. Pavyzdžiui, kai kurių polietileno karšto lydalo verpalų lydymosi temperatūra yra apie 130 laipsnių. Pasiekus šią temperatūrą, jis tekės kaip skystis. Šioje būsenoje karšto lydalo verpalai gali visiškai užpildyti tarpus tarp klijuojamų medžiagų ir pasiekti gerą sukibimo efektą.
3.2 Skystumas ir gebėjimas drėkinti
Išlydyti karšto lydalo verpalai turi gerą sklandumą ir drėkinimo savybes. Esant atitinkamam slėgiui, jis gali tolygiai pasiskirstyti surištų medžiagų paviršiuje, glaudžiai surišdamas jas kaip klijus. Tuo pačiu metu šis sklandumas taip pat leidžia prisitaikyti prie skirtingų formų ir paviršiaus šiurkštumo medžiagų, užtikrinant sukibimo vientisumą.
3.3 Klijavimas ir kietėjimas po aušinimo
Kai temperatūra nukrenta, ištirpę karšto lydalo verpalai vėl sukietės. Šio proceso metu jis suformuos tvirtą jungtį, sujungdamas anksčiau kontaktuotas medžiagas. Pavyzdžiui, neaustinių audinių gamyboje karšto lydalo verpalai kaitinami ir lydomi, paskirstomi tarp pluoštų, o po to atšaldomi ir sukietėja, suteikiant neaustinei medžiagai tam tikrą stiprumą ir struktūrinį stabilumą.
4. Aukštos temperatūros aplinkoje (viršijant eksploatavimo ribinę temperatūrą)
4.1 Veikimo pablogėjimas arba tolygus irimas
Jei temperatūra toliau kyla ir viršija įprastą karšto lydalo verpalų eksploatavimo ribinę temperatūrą, jo veikimas smarkiai pablogės. Pluoštai gali tapti trapūs ir sumažėti stiprumas. Kai kuriems karščiui neatspariems karšto lydalo siūlams esant per aukštai temperatūrai gali įvykti skilimo reakcijos, dėl kurių išsiskiria kenksmingos dujos arba pasikeičia jų cheminė sudėtis, dėl to prarandamos pradinės funkcijos.
4.2 Poveikis aplinkinėms medžiagoms
Tokioje aukštos temperatūros aplinkoje karšto lydalo verpalai ne tik pablogėja, bet ir gali turėti neigiamą poveikį kitoms su jais besiliečiančioms medžiagoms. Pavyzdžiui, tai gali sukelti gretimų medžiagų deformaciją, spalvos pasikeitimą arba chemines reakcijas, taip paveikdama viso gaminio kokybę ir veikimą.
